Senovės Lietuvoje megzta mediniu ir kauliniu, o vėliau ir metaliniu vąšeliu, kauliniais ir metaliniais virbalais. Itin anksti imta megzti juostos, jomis būdavo apvyniojamos kojos. Vėliau – kojinės ir pirštinės, megztiniai, liemenės, riešinės, kepuraitės, apavas, austinių drabužių dalys. Vasarai megzta iš lininių arba medvilninių, rudeniui – iš vilnonių verpalų. Dažniausiai sutinkamos ramios, pastelinės spalvos. Labiausiai paplitę augalinių ir geometrinių raštų motyvai. Geometriniai motyvai buvo sudaromi iš tiesių ar laužytų linijų, krypučių, rombų, dantelių, langelių. Iš augalinių motyvų populiariausios lelijos, rūtos, ąžuolo lapai, tulpės, varpeliai ir dobiliukai. Tačiau raštai nebuvo nuolat kartojami. Priešingai, mezgėjos juos nuolat perkurdavo, tobulindavo.
Nors pagrindinės mezgėjos buvo moterys, tačiau anksčiau daug megzdavo ir vyrai. Kai kurie tai darydavo paslapčia, o pas kitus netgi ateidavo kaimynės pasimokyti pirštinių raštų.
