Taurapilio piliakalnio vieta.
Taurapilio kaime, Tauragnų seniūnijoje Utenos rajone yra Taurapilio piliakalnis. Piliakalnis stūkso Tauragno ežero pietinėje pakrantėje, 3,5 km nuo Tauragnų miestelio. Tai – senieji Tauragnai. Piliakalnis įrengtas aukštoje, stačių šlaitų kalvoje. Dabartinis piliakalnio aikštelės plotis – 1 tūkst. 350 m2; dalį aikštelės iš šiaurinės pusės nuplovė ežeras. Manoma, kad piliakalnio aikštelė susidėjo iš dviejų dalių, kurias skyrė 8 m pločio griovys. Rytinė aikštelės dalis buvo pilies vieta, o vakarinė – priešpilio. Iš sausumos pusės aplink piliakalnį buvo supiltas 11-14 m aukščio pylimas, iškastas 220 m ilgio griovys, kuris jungėsi su ežeru ir taip juosė piliakalnį vandeniu.
Archeologiniai radiniai
Archeologai piliakalnio papėdėse, 4 ha ploto papėdės gyvenvietėje rado brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, molinį verpstuką, molio tinko, geležies gargažių. 500 m į pietryčius nuo piliakalnio buvo rastas vertingiausias archeologams radinys – V a. kunigaikščio pilkapynas. Archeologai iš gausių ir brangių įkapių sprendžia, jog mirusysis buvo kilmingas karys. Jo pilkapį supo kitų karių kapai su negausiomis įkapėmis. Archeologai tvirtina, kad šiame pilkapyne rastas didžiausias importinių daiktų komplektas Lietuvos kapinynuose. Yra žinoma, kad tokius brangius daiktus V a. nešiojo aukšto socialinio statuso žmonės vidurio Dunojaus baseine. Šiam kariaunos vadui brangūs daiktai galėjo pakliūti kaip karinis grobis, galbūt daugiatautės hunų kariuomenės sudėtyje arba šie daiktai į Taurapilį galėjo patekti per susirėmimus su hunų raiteliais, kurie V a. plėšikaudavo Lietuvos teritorijoje.
