Apie projektą

Sveiki atvykę į Utenos kraštą – Sėlių genties žemių centrą.

Kviečiame pakeliauti Sėlių genties žemėmis nuo Sėlės iki Salako ir aplankyti etnografinius Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškės, Varniškių, Šiaudiniškio kaimus,  medines Daunorių Švč. Jėzaus širdies ir Kirdeikių Šv. Jono krikštytojo bažnyčias, Krokulės koplytėlę, akmeninę Salako bažnyčią su įspūdinga šventoriaus tvora, Rašytojų kalnelį, Antalieptės Šv. Kryžiaus vienuolyno kompleksą, Šeimyniškių piliakalnį su papiliu, Taurapilio piliakalnį,  Lūžų piliakalnį ir akmenį su dubeniu. Šie urbanistikos paveldo objektai tai- vienas iš išskirtinių Utenos regiono bruožų. Archeologiniai objektai kaip ir kalba, amatai, tradicijos yra Sėlių genties palikimas. Iš pagonybės laikų pasiekiantis mus paveldas yra įdomus, bet mažai žinomas net  Lietuvos gyventojams. Istorinis faktas, kad Lietuva buvo paskutinioji pagoniška valstybė Europoje (pradėjusi krikštytis karaliaus Mindaugo laikais)  tai globalinė traukos jėga dominanti turistus ir atkreipianti dėmesį į Lietuvą ir senolių Sėlių kraštą.

 

Kviečiame ieškoti Sėlių genties palikimo  bei susipažinti su Utenos krašto kultūros paveldu – tradicinėse šventėse: Rudens lygiadienio, Baltų vienybės, Ugnies dienos Užpaliuose, Molio kermošiuje Leliūnuose, Derliaus ir amatų šventėje Dusetose, Bendruomenės gimtadienyje ir Vyšnių žydėjimo šventėje Tauragnuose, šventėje „Mink į Vyžuonas“ Vyžuonose, Nepriklausomo kino festivalyje Saldutiškyje, Vaikų ir jaunimo kūrybiniame festivalyje „Banga“ Sudeikiuose,  Švč. Mergelės Marijos škaplierinės atlaiduose Daugailiuose, Šv. Jono atlaiduose Kuktiškėse, Žolinės atlaiduose Biliakiemyje, Šv. Onos atlaiduose Vajasiškyje, Parcinkulės atlaiduose Antalieptėje, Šv. Petro atlaiduose Salake bei Utenos gimtadienio šventėje Utenoje.

 

Rytų Aukštaitija turi gilias amatų tradicijas, siejamas su namų apyvokos daiktų gamyba, tradiciniais nacionaliniais apdarais ir kitais rankų darbo gaminiais. Amatai išreikšdami tradiciškumą, pastovumą, atspindėdami ilgaamžes vertybes ir vietinį savitumą, virsta  patrauklia veikla, kuri gražiai dera su šiandien ypač madingomis ekologijos, natūralizmo ir kitomis idėjomis. Tautodailininkų amatininkų ir aktyvių nevyriausybinių organizacijų pastangų dėka puoselėjamos Utenos krašto etnokultūrinės vertybės ir krašto amatai. Atvykę pas mus galėsite iš arti susipažinti su akmenskaldystės, audimo, baldininkystės, dailidystės, drožybos, juvelyrikos, kalvystės, karpymo, kepimo, vilnos vėlimo, kryždirbystės, margučių marginimo, mezgimo, puodininkystės, pynimo, siuvimo, siuvinėjimo, stalystės, stogdengystės, šaukščiaus amato, žaislininkystės, žvakininkystės, žolininkystės, tradicinės augalininkystės, tradicinės bitininkystės amatais.

 

Tarptautinis tapybos, fotografijos, skulptūros pleneras „Alaušas“ Sudeikiuose, vargonų koncertai Leliūnų bažnyčioje, kapelų šventė „Grok armonika“ Kuktiškėse – tai Aukštaitijos kultūros paveldo dalis. Taigi visi apsilankę šiuose renginiuose turės galimybę ieškoti Sėlių genties palikimo šiuolaikiniame mene ir jį rasti.

APIE UTENOS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĘ

Utenos regiono vietos veiklos grupė yra pelno nesiekianti organizacija, veikianti kaip juridinis asmuo kaimo vietovėje socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros sporto ir kitose panašiose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas kaimo visuomenės nariams. Visa organizacijos veikla yra skirta pagrindiniams tikslams įgyvendinti.

Steigimo sutartis pasirašyta 2008 metų gruodžio 22 dieną vykusiame steigiamajame Utenos regiono vietos veiklos grupės suvažiavime. Utenos regiono vietos veiklos grupė registruota Juridinių asmenų registre 2009 metų sausio 20 dieną. Teisinė forma – asociacija. Utenos regiono vietos veiklos grupės steigėjai yra keturi: Alina Plistkova, Kęstutis Udras, Mindaugas Kuodis, Jolita Umbrasienė.

Utenos regiono vietos veiklos grupės valdybą sudaro 15 narių Iš viso Utenos regiono vietos veiklos grupėje yra 42 nariai.

 

VVG misija

 

Utenos regiono VVG – šiuolaikiška organizacija teikianti kokybiškas konsultavimo  paslaugas, aktyvinanti bendruomenes bei skatinanti verslumą Utenos krašte.

 

VVG vertybės

 

Utenos regiono VVG vykdydama veiklą vadovaujasi šiomis vertybėmis:

  • Partneryste – pagrindinė vertybė, kurios pagalba pavyko suburti Utenos regiono vietos veiklos grupę ir sutelkti joje pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios sektorių atstovus.
  • Pilietiškumu– kasdienis tobulėjimas nuolat susiduriant su iššūkiais išliekant oriais ir sugebančiais priimti tokius sprendimus, kurie  būtų optimalūs šeimoje,  palaikomi draugų  ir supančios bendruomenės.
  • Orientacija į bendruomenę reiškia, kad Utenos regiono VVG vykdydama veiklą siekia kuo daugiau atsižvelgti į vietos išteklius ir juos apjungiant padėti spręsti   vietos bendruomenės problemas.
  • Prieinamumu – Utenos regiono VVG yra lengvai pasiekiama, kai  klientams reikia  jos paslaugų.
  • Sąžiningumu atliekant prisiimtus ir pavestus darbus, tiesos sakymas sau ir kitiems bei garbingas elgesys su fiziniais  ir juridiniais asmenimis.
  • Naujoviškumu- domėjimasis naujovėmis, inovacijomis ir sugebėjimas jas įgyvendinti praktikoje.
  • Atsakingumu – tai  kasdienė būsena  kurios dėka organizacija vystosi  bei stiprėja.
  • Pozityvumu arba neabejojimas pasirinkto kelio teisumu, kurį išlaikyti galima tik  remiantis faktais,  bei pasikliaujant  komandiniu darbu arba draugo petimi.
  • Globėjiškumu Utenos krašto vietos projektų pateikėjų atžvilgiu.
  • Viešumu – Utenos regiono vietos veiklos grupė atvira naujiems žmonėms, naujoms organizacijoms bei naujoms idėjoms, skleidžianti savo sukauptą patirtį kiekvienam besidominčiam kaimo plėtros procesais.

 

VVG teritorijos vizija iki 2023 m.

 

Utenos regionas  2023 m. patraukli ir saugi gyventi ir dirbti vietovė, kurioje puoselėjami gamtos ir kultūros ištekliai. Kaimo gyventojai verslūs, sugebantys išreikšti save,  bendraujantys ir bendradarbiaujantys piliečiai, turintys galimybes naudotis naujausiomis technologijomis, puoselėjantys tautines ir bendruomenines vertybes, besiorientuojantys į ateitį.

Apie Utenos regiono vietos veiklos grupės  turizmo komunikacijos ir rinkodaros plėtros programą 2016-2023 metams

Matydama turizmo veiklos teikiamą naudą, Utenos regiono vietos veiklos grupė pasirengė Utenos regiono vietos veiklos grupės  turizmo komunikacijos ir rinkodaros plėtros programą 2016-2023 metams (toliau – Programa).

  1. Programa parengta siekiant nustatyti Utenos krašto turizmo plėtros tikslus ir uždavinius, kurie apima konkurencingų turizmo produktų ir paslaugų kūrimą, turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrą, palankios turizmo verslui aplinkos kūrimą ir skatinimą, veiksmingų rinkodaros ir komunikacijos priemonių diegimą taikant LEADER principus.
  2. Siekiant nuosekliai populiarinti Utenos rajono turizmo traukos objektus ir veiklas, gerinti turistinės vietovės įvaizdį, svarbu užtikrinti aktyvią informacijos sklaidą, ypatingą dėmesį skiriant elektroninių rinkodaros priemonių kūrimui ir taikymui, regioninių ir tarptautinių projektų, prisidedančių prie turizmo rinkodaros tikslų, įgyvendinimui.
  3. Programoje kuri parengta septynerių metų laikotarpiui, yra numatytas ir akcentuojamas elektroninių rinkodaros priemonių panaudojimas ir plėtra siekiant didinti viešųjų kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumą ir žinomumą. Taip pat Programoje, yra numatyta  bendradarbiaujant su vietos partneriais,  partneriais iš kitų Lietuvos regionų bei  kaimyninių valstybių, rengti ir įgyvendinti bendrus  vietinius, regioninius ir tarptautinius turizmo rinkodaros projektus bei bendrus viešojo ir privataus sektorių turizmo rinkodaros projektus. Tai gali būti pasiekta racionaliai panaudojant Utenos krašto gamtos ir kultūros išteklius, populiarinant tradicijas ir renginius, elektroninių rinkodaros priemonių pagalba pristatant turizmo paslaugas tarptautinėse ir vidaus rinkose.
  4. Programa  parengta siekiant plėtoti turistų informavimą. Programos  prioritetas  yra elektroninių ryšių ir inovatyvių informavimo priemonėms, vykdoma aktyvi sklaida  turizmo rinkose, atsižvelgiant į vietos turizmo produktus, remiant ir skatinant turizmo sektorių ryšius, mobilųjį turizmą, siekiant didinti Utenos regiono, jo turizmo sektoriaus ir turizmo rūšių pozicionavimą ir žinomumą internetinėse paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, parodose, internete ir atvykstamojo turizmo prioritetinėse rinkose.
  5. Programa parengta siekiant, kad turizmas, kaip viena iš potencialių Utenos rajono ūkio šakų, būtų plėtojama ir prisidėtų prie Vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo, kitų rengiamų ir padėtų kooperuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, padėtų didinti gyventojų pajamas, kurti naujas verslo nišas, pritraukti privačių investicijų, kurti naujas darbo vietas  ir taip  didinant  turizmo vietovės konkurencingumą.

 

Programa patvirtinta Utenos Regiono vietos veiklos grupės Valdybos, kurioje yra ir Utenos rajono savivaldybės deleguoti asmenys. Programa  parengta ir įgyvendinama laikantis Utenos regiono vietos veiklos grupės įstatų. Jos įgyvendinimui  gali būti naudojamos investicijoms skirtos ES paramos lėšos, kurios gali būti gautos laimėjus finansavimą parengtiems projektams.  Galimi kiti finansiniai resursai tokie kaip Utenos rajono savivaldybės lėšos ar Utenos regiono vietos veiklos grupės  sukauptos nuosavos piniginės lėšos.

Apie projektą „Utenos regione išsaugoto gamtos ir sukurto kultūros vertybių paveldo lankomumo ir žinomumo didinimas“

Vykdydama savo misiją  ir siekdama  įgyvendinti viziją Utenos regiono vietos veiklos grupė  įgyvendina projektą „Utenos regione išsaugoto gamtos ir sukurto kultūros vertybių paveldo lankomumo ir žinomumo didinimas“.  Projekto tikslas: naudojant e- rinkodaros priemones didinti Utenos regiono lankomumą ir žinomumą bei gerinti jo kaip prioritetinio turizmo regiono įvaizdį per kultūros  paveldo objektus: tradicines šventes, amatus, šiuolaikinį meną, urbanistikos paveldo objektus.

 

Utenos regionas priskiriamas prie prioritetinių Lietuvos turizmo plėtros regionų, nes regione yra gausu turistinių išteklių ir yra galimybės plėtoti  darnųjį ir kultūrinį turizmą išsaugant natūralią gamtinę ir kultūrinę aplinką. Unikalūs Utenos regiono gamtiniai ištekliai  nustelbia  gausų ir nemažiau unikalų kultūrinį potencialą, kuris nėra pakankamai viešinamas ir todėl tik maža dalimi prisideda prie turizmo įvaizdžio formavimo ir turistų pritraukimo.

 

Įgyvendinant projektą bus sukurtos ir  naudojamos aštuonios e- rinkodaros priemonės:interneto svetainė, optimizavimo paieškos sistemos (SEO), reklamos paieškos sistemos (SEA), rinkodara socialiniuose tinkluose (SMM), video reklama internete, mobilioji rinkodara, reklama elektroniniu paštu, turinio rinkodara (e-katalogai) .

 

Šių e-rinkodaros priemonių pagalba, turistai galės susipažinti su unikaliais regiono  gamtos objektais, kultūrine aplinka, urbanistikos paveldu, tradicijomis, išskirtiniu vietos gyvenimo būdu, įvykiais, kultūros renginiais, kitais kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesais.

 

Sukurtų e. rinkodaros priemonių pagalba bus padidintas Utenos regiono kultūros paveldo objektų žinomumas  bei siekiama  pritraukti daugiau turistų į Utenos regioną. Įgyvendinta projekto veikla sukurs papildomą naudą ir prisidės prie  Utenos krašto kultūrinės, socialinės ir ekonominės situacijos gerinimo.

 

Projekto rezultatus,  kaip pridėtinę vertę, bus galima naudoti stiprinant visuomenės kultūrinę tapatybę išsaugojant ir aktualizuojant kultūros paveldą, pritaikyti jį visuomenės ugdymo, jos kultūrinės tapatybės stiprinimo, socialiniams poreikiams ir verslo plėtrai.

Sėlos apgyvendinimo sklaida nuo Kristaus gimimo iki valstybės susikūrimo

Istorinė Sėlos padėtis Lietuvos ir Latvijos tarpribyje lėmė abiejų šalių tyrinėtojų susidomėjimą šiuo paslaptingu reiškiniu. Sėliškos kultūros puoselėjimo pradininkų Augusto Bilenšteino, Miko Skruzičio, Kazimiero Būgos XIXa. pabaigoje- XXa. pradžioje nubrėžtomis gairėmis sekė nemažai, deja daugiausia, Latvijos tyrinėtojų. Lingvistų studijos tapo atrama, aplink kurią kuriamas Sėlių genties įvaizdis.

 

Tyla iš istorikų pusės, palyginti mažas kiekis archeologinių ekspedicijų ir tyrinėjimų liudija, jog krašto senovė yra menkai ištirta, o prieštaringos nuomonės siaurame mokslininkų rate patvirtina tai, kad Sėlos srities raida buvo painesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

 

Iki pat pirmųjų amžių po Kr. Šiaurės Rytų Lietuvoje egzistavo brūkšniuotosios keramikos kultūra, geriausiai archeologams pažįstama iš gausios piliakalnių medžiagos. Mūsų eros pradžioje šį kraštą iš Lietuvos vakarų plisdama rytų- šiaurės rytų kryptimi pasiekė vadinamoji Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos pilkapių su akmenų vainikais kultūra. Pagrindinė jos ypatybė- ilgalaikis daugkartinis laidojimas visame pilkapyje. Kartais tame pačiame sampile randama iki keliolikos ir daugiau kapų.

 

Tuo pat metu vyko svarbūs pokyčiai ir socialiniame-ekonominiame lygmenyje: perėjimas prie žemdirbystės-pagrindinės ūkio šakos šalia gyvulininkystės, geležies naudojimas ginklų, darbo įrankių gamybai, spalvotų metalų produkcijos įvairovė, gyvenamosios vietos keitimas iš ankštų piliakalnių į erdvias papėdes ir toliau nuo jų, kur vietoje brūkšniuotosios keramikos jau aptinkama grublėta ir lygiu paviršiumi keramika.

 

Tuo tarpu IIIa. situacija liudija jau įsišaknijusias naujas laidojimo tradicijas. Šiaurės Rytų Lietuvos archeologinės medžiagos savitumai leidžia manyti, jog kultūrų sąveikos etapas jau buvo pasibaigęs. Sėlių žemėje buvo labai stiprios pilkapių pylimo bei daugkartinio laidojimo juose tradicijos. Tai vienas labiausiai išskirtinų sėliškos kultūros fenomenų ir pagrindinis argumentas ieškant jos kilmės romėniškojo periodo kultūroje.

 

I tūkst. po Kr. antrosios pusės materialinės kultūros ir laidojimo savitumai išskiria Šiaurės Rytų Lietuvos regioną ir apibrėžia jo ribas, nedaug tepakitusias iki pat Lietuvos valstybės susikūrimo. Rytuose ribos ėjo maždaug dabartinių Utenos ir Panevėžio apskričių riba: kiek šiauriau Čičirio ežero-Antazavė- Dusetos-piečiau –Jūžintų –Svėdasai-ties Jaros ir Šventosios santaka-Latava. Rokiškio, ir iš dalies Biržų, Kupiškio rajonus.

 

Taigi sėlių kitados apgyvendintos teritorijos centras apima dabartinius Utenos ir Zarasų rajonus. Šioje teritorijoje yra daug senolių Sėliais vadintų istorinio-etnografinio paveldo elementų. Vienas iš Sėlių palikimo pavyzdžių- pagoniškas aukuro akmuo Šavašos upelio krante. Akmuo ir eilė kitokių įdomybių neseniai tapo prieinami turistams dėka naujo “Šavašos pažintinio tako”, kurį paruošė Gražutės regioninio parko darbuotojai.

 

Teritorijai būdinga aukštaitiška “Utena-a-a-s” tarmė su savo variacijomis atskirose apylinkėse, etnokultūra, papročiais.

 

Šiame krašte gyveno ir dvarus turėjo nemažai Lietuvos didikų, kaip antai, grafų Pliaterių, Strutinskių, Tiškevičių, Mohlio šeimos bei kt.

Gamtiniai ištekliai

Sėlių žemės yra  teritorijoje, kuri apima didžiąją dalį etnografinio Rytų Aukštaitijos regiono. Tai labai reikšmingas  ir gausiausiai  lankomas Lietuvos turistinis regionas, pasižymintis vaizdingais kraštovaizdžiais, kultūros ir istorijos paminklų gausa ir patogia turizmui geografine padėtimi: ribojamasi su Latvija , Baltarusiais, šalia Vilnius.

 

Vienas svarbiausių turistų traukos centrų – Aukštaitijos nacionalinis parkas, įkurtas 1974m. Čia savita gamta:  yra nemažai retos faunos ir floros rūšių. Ežeruose gausu žuvų, miškuose – grybų, uogų ir žvėrių, todėl į šį regioną plūsta ne tik pasyvūs poilsiautojai, bet ir žūklės mėgėjai, uogautojai bei grybautojai.

 

Aukštaitijos krašto ežeruose prasideda daug vandens trasų, gausu poilsio namų, priklausančių įvairioms įstaigoms, organizacijoms, privatiems asmenims. Prie pat Utenos, ant Klovinių užtvankos kranto, galima išvysti unikalų Vestuvių kalną, kurį puošia liaudies meistrų sukurtos medinės skulptūros, vaizduojančios vestuvių apeigas ir jų dalyvius.

 

Vietos gyventojai pasiruošę priimti kaimo turizmo mėgėjus iš didesnių Lietuvos miestų ir taip pat iš užsienio.  Turtinga Aukštaitijos biologinė įvairovė yra labai svarbi ekologiniam ES tinklui “Natura 2000”. Kai kurios čia aptinkamos  gyvūnų ir augalų rūšys , Vakarų Europos šalyse yra visai išnykusios arba labai retos.

Kulinarinis paveldas Sėlių krašte

Jums įdomu, ką valgo vietiniai gyventojai ? Pasidairykite kulinarinio paveldo ženklo ir jis parodys Jums vieteles –  parduotuves, kavines, restoranus,  maisto gamintojus ir perdirbėjus,- kur rasite ką nors pagaminto pagal mamų ir močiučių receptus iš Sėlių  krašte išaugintų žaliavų.

 

Europos kulinarinio paveldo tinklas ir buvo sukurtas tam, kad turistai be vargo galėtų paragauti  regioninių  patiekalų visoje Europoje. Kulinarinio paveldo koncepcija sukurta 1995 m. Pietryčių Skonėje, Švedijoje, ir Bornholmo saloje, Danijoje. Idėja buvo tokia patraukli, kad 1998 m. susikūrė Europos regionų kulinarinio paveldo tinklas.

 

Sėlių kraštas į tinklo veiklą įsijungė 2001 metais.  Tai  maisto perdirbimo įmonės ir kavinės, alaus ir vyno gamintojai, kaimo turizmo sodybos. Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoje.

 

Nuo senų senovės sakoma: kaip valgo, taip ir dirba

 

Lietuviai visuomet mėgo skanų ir sotų maistą. Nuo senų senovės sakoma: kaip valgo, taip ir dirba. Sėlių virtuvė garsi savo paprastumu. Patiekalui skonį suteikia pats produktas, kai kada pagardinamas įvairiais uždarais.

 

Ruginė duona – vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų Sėlijoje, valgomas kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Yra dvi tradicinės duonos rūšys – paprasta rauginta ir plikyta. Rauginta duona kepama nuo seniausių laikų, o plikyta duona kepama tik nuo 20 a. pradžios.

 

Bulvės laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus metus. Populiariausi bulvių patiekalai yra cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai. Pieno produktai buvo populiarūs nuo senovės. Labiausiai paplitęs yra lietuviškas baltas sūris, šviežias ar džiovintas, rūgštus, saldus ar paskanintas kmynais.

 

Labiausiai vartojama mėsa visada buvo kiauliena – šviežia, sūdyta ar rūkyta. Ypač mėgstamos įvairiausios rūkytos dešros. Populiari ir aviena, jautiena, veršiena, elniena, briediena, šerniena, kiškiena ir paukštiena.

Seniausi tradiciniai gėrimai yra midus (gaminamas naudojant natūralų medų), gira ir alus. Mėgstamas ir obuolių bei uogų vynas. Sėlija garsi įvairiais blynais.

Savo prenumeratoriams reguliariai siunčiame naujienlaiškį apie svarbiausius įvykius Utenos regiono kultūrniame gyvenime.

Privatumo politika

Norėdami užsiprenumeruoti naujienlaiškį nurodykite prašom kokiu el paštu pageidaujate gauti informaciją:

Apie

Sveiki atvykę į Utenos kraštą – Sėlių genties žemių centrą.

Kviečiame pakeliauti Sėlių genties žemėmis nuo Sėlės iki Salako ir aplankyti etnografinius Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškės, Varniškių, Šiaudiniškio kaimus,  medines Daunorių Švč. Jėzaus širdies ir Kirdeikių Šv. Jono krikštytojo bažnyčias, Krokulės koplytėlę, akmeninę Salako bažnyčią su įspūdinga šventoriaus tvora, Rašytojų kalnelį, Antalieptės Šv. Kryžiaus vienuolyno kompleksą, Šeimyniškių piliakalnį su papiliu, Taurapilio piliakalnį,  Lūžų piliakalnį ir akmenį su dubeniu. Šie urbanistikos paveldo objektai tai- vienas iš išskirtinių Utenos regiono bruožų. Archeologiniai objektai kaip ir kalba, amatai, tradicijos yra Sėlių genties palikimas. Iš pagonybės laikų pasiekiantis mus paveldas yra įdomus, bet mažai žinomas net  Lietuvos gyventojams. Istorinis faktas, kad Lietuva buvo paskutinioji pagoniška valstybė Europoje (pradėjusi krikštytis karaliaus Mindaugo laikais)  tai globalinė traukos jėga dominanti turistus ir atkreipianti dėmesį į Lietuvą ir senolių Sėlių kraštą.

 

Kviečiame ieškoti Sėlių genties palikimo  bei susipažinti su Utenos krašto kultūros paveldu – tradicinėse šventėse: Rudens lygiadienio, Baltų vienybės, Ugnies dienos Užpaliuose, Molio kermošiuje Leliūnuose, Derliaus ir amatų šventėje Dusetose, Bendruomenės gimtadienyje ir Vyšnių žydėjimo šventėje Tauragnuose, šventėje „Mink į Vyžuonas“ Vyžuonose, Nepriklausomo kino festivalyje Saldutiškyje, Vaikų ir jaunimo kūrybiniame festivalyje „Banga“ Sudeikiuose,  Švč. Mergelės Marijos škaplierinės atlaiduose Daugailiuose, Šv. Jono atlaiduose Kuktiškėse, Žolinės atlaiduose Biliakiemyje, Šv. Onos atlaiduose Vajasiškyje, Parcinkulės atlaiduose Antalieptėje, Šv. Petro atlaiduose Salake bei Utenos gimtadienio šventėje Utenoje.

 

Rytų Aukštaitija turi gilias amatų tradicijas, siejamas su namų apyvokos daiktų gamyba, tradiciniais nacionaliniais apdarais ir kitais rankų darbo gaminiais. Amatai išreikšdami tradiciškumą, pastovumą, atspindėdami ilgaamžes vertybes ir vietinį savitumą, virsta  patrauklia veikla, kuri gražiai dera su šiandien ypač madingomis ekologijos, natūralizmo ir kitomis idėjomis. Tautodailininkų amatininkų ir aktyvių nevyriausybinių organizacijų pastangų dėka puoselėjamos Utenos krašto etnokultūrinės vertybės ir krašto amatai. Atvykę pas mus galėsite iš arti susipažinti su akmenskaldystės, audimo, baldininkystės, dailidystės, drožybos, juvelyrikos, kalvystės, karpymo, kepimo, vilnos vėlimo, kryždirbystės, margučių marginimo, mezgimo, puodininkystės, pynimo, siuvimo, siuvinėjimo, stalystės, stogdengystės, šaukščiaus amato, žaislininkystės, žvakininkystės, žolininkystės, tradicinės augalininkystės, tradicinės bitininkystės amatais.

 

Tarptautinis tapybos, fotografijos, skulptūros pleneras „Alaušas“ Sudeikiuose, vargonų koncertai Leliūnų bažnyčioje, kapelų šventė „Grok armonika“ Kuktiškėse – tai Aukštaitijos kultūros paveldo dalis. Taigi visi apsilankę šiuose renginiuose turės galimybę ieškoti Sėlių genties palikimo šiuolaikiniame mene ir jį rasti.

Utenos r. VVG

APIE UTENOS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĘ

Utenos regiono vietos veiklos grupė yra pelno nesiekianti organizacija, veikianti kaip juridinis asmuo kaimo vietovėje socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros sporto ir kitose panašiose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas kaimo visuomenės nariams. Visa organizacijos veikla yra skirta pagrindiniams tikslams įgyvendinti.

Steigimo sutartis pasirašyta 2008 metų gruodžio 22 dieną vykusiame steigiamajame Utenos regiono vietos veiklos grupės suvažiavime. Utenos regiono vietos veiklos grupė registruota Juridinių asmenų registre 2009 metų sausio 20 dieną. Teisinė forma – asociacija. Utenos regiono vietos veiklos grupės steigėjai yra keturi: Alina Plistkova, Kęstutis Udras, Mindaugas Kuodis, Jolita Umbrasienė.

Utenos regiono vietos veiklos grupės valdybą sudaro 15 narių Iš viso Utenos regiono vietos veiklos grupėje yra 42 nariai.

 

VVG misija

 

Utenos regiono VVG – šiuolaikiška organizacija teikianti kokybiškas konsultavimo  paslaugas, aktyvinanti bendruomenes bei skatinanti verslumą Utenos krašte.

 

VVG vertybės

 

Utenos regiono VVG vykdydama veiklą vadovaujasi šiomis vertybėmis:

  • Partneryste – pagrindinė vertybė, kurios pagalba pavyko suburti Utenos regiono vietos veiklos grupę ir sutelkti joje pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios sektorių atstovus.
  • Pilietiškumu– kasdienis tobulėjimas nuolat susiduriant su iššūkiais išliekant oriais ir sugebančiais priimti tokius sprendimus, kurie  būtų optimalūs šeimoje,  palaikomi draugų  ir supančios bendruomenės.
  • Orientacija į bendruomenę reiškia, kad Utenos regiono VVG vykdydama veiklą siekia kuo daugiau atsižvelgti į vietos išteklius ir juos apjungiant padėti spręsti   vietos bendruomenės problemas.
  • Prieinamumu – Utenos regiono VVG yra lengvai pasiekiama, kai  klientams reikia  jos paslaugų.
  • Sąžiningumu atliekant prisiimtus ir pavestus darbus, tiesos sakymas sau ir kitiems bei garbingas elgesys su fiziniais  ir juridiniais asmenimis.
  • Naujoviškumu- domėjimasis naujovėmis, inovacijomis ir sugebėjimas jas įgyvendinti praktikoje.
  • Atsakingumu – tai  kasdienė būsena  kurios dėka organizacija vystosi  bei stiprėja.
  • Pozityvumu arba neabejojimas pasirinkto kelio teisumu, kurį išlaikyti galima tik  remiantis faktais,  bei pasikliaujant  komandiniu darbu arba draugo petimi.
  • Globėjiškumu Utenos krašto vietos projektų pateikėjų atžvilgiu.
  • Viešumu – Utenos regiono vietos veiklos grupė atvira naujiems žmonėms, naujoms organizacijoms bei naujoms idėjoms, skleidžianti savo sukauptą patirtį kiekvienam besidominčiam kaimo plėtros procesais.

 

VVG teritorijos vizija iki 2023 m.

 

Utenos regionas  2023 m. patraukli ir saugi gyventi ir dirbti vietovė, kurioje puoselėjami gamtos ir kultūros ištekliai. Kaimo gyventojai verslūs, sugebantys išreikšti save,  bendraujantys ir bendradarbiaujantys piliečiai, turintys galimybes naudotis naujausiomis technologijomis, puoselėjantys tautines ir bendruomenines vertybes, besiorientuojantys į ateitį.

Plėtra 2016 - 2023 m.

Apie Utenos regiono vietos veiklos grupės  turizmo komunikacijos ir rinkodaros plėtros programą 2016-2023 metams

Matydama turizmo veiklos teikiamą naudą, Utenos regiono vietos veiklos grupė pasirengė Utenos regiono vietos veiklos grupės  turizmo komunikacijos ir rinkodaros plėtros programą 2016-2023 metams (toliau – Programa).

  1. Programa parengta siekiant nustatyti Utenos krašto turizmo plėtros tikslus ir uždavinius, kurie apima konkurencingų turizmo produktų ir paslaugų kūrimą, turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrą, palankios turizmo verslui aplinkos kūrimą ir skatinimą, veiksmingų rinkodaros ir komunikacijos priemonių diegimą taikant LEADER principus.
  2. Siekiant nuosekliai populiarinti Utenos rajono turizmo traukos objektus ir veiklas, gerinti turistinės vietovės įvaizdį, svarbu užtikrinti aktyvią informacijos sklaidą, ypatingą dėmesį skiriant elektroninių rinkodaros priemonių kūrimui ir taikymui, regioninių ir tarptautinių projektų, prisidedančių prie turizmo rinkodaros tikslų, įgyvendinimui.
  3. Programoje kuri parengta septynerių metų laikotarpiui, yra numatytas ir akcentuojamas elektroninių rinkodaros priemonių panaudojimas ir plėtra siekiant didinti viešųjų kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumą ir žinomumą. Taip pat Programoje, yra numatyta  bendradarbiaujant su vietos partneriais,  partneriais iš kitų Lietuvos regionų bei  kaimyninių valstybių, rengti ir įgyvendinti bendrus  vietinius, regioninius ir tarptautinius turizmo rinkodaros projektus bei bendrus viešojo ir privataus sektorių turizmo rinkodaros projektus. Tai gali būti pasiekta racionaliai panaudojant Utenos krašto gamtos ir kultūros išteklius, populiarinant tradicijas ir renginius, elektroninių rinkodaros priemonių pagalba pristatant turizmo paslaugas tarptautinėse ir vidaus rinkose.
  4. Programa  parengta siekiant plėtoti turistų informavimą. Programos  prioritetas  yra elektroninių ryšių ir inovatyvių informavimo priemonėms, vykdoma aktyvi sklaida  turizmo rinkose, atsižvelgiant į vietos turizmo produktus, remiant ir skatinant turizmo sektorių ryšius, mobilųjį turizmą, siekiant didinti Utenos regiono, jo turizmo sektoriaus ir turizmo rūšių pozicionavimą ir žinomumą internetinėse paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, parodose, internete ir atvykstamojo turizmo prioritetinėse rinkose.
  5. Programa parengta siekiant, kad turizmas, kaip viena iš potencialių Utenos rajono ūkio šakų, būtų plėtojama ir prisidėtų prie Vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo, kitų rengiamų ir padėtų kooperuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, padėtų didinti gyventojų pajamas, kurti naujas verslo nišas, pritraukti privačių investicijų, kurti naujas darbo vietas  ir taip  didinant  turizmo vietovės konkurencingumą.

 

Programa patvirtinta Utenos Regiono vietos veiklos grupės Valdybos, kurioje yra ir Utenos rajono savivaldybės deleguoti asmenys. Programa  parengta ir įgyvendinama laikantis Utenos regiono vietos veiklos grupės įstatų. Jos įgyvendinimui  gali būti naudojamos investicijoms skirtos ES paramos lėšos, kurios gali būti gautos laimėjus finansavimą parengtiems projektams.  Galimi kiti finansiniai resursai tokie kaip Utenos rajono savivaldybės lėšos ar Utenos regiono vietos veiklos grupės  sukauptos nuosavos piniginės lėšos.

Apie projektą

Apie projektą „Utenos regione išsaugoto gamtos ir sukurto kultūros vertybių paveldo lankomumo ir žinomumo didinimas“

Vykdydama savo misiją  ir siekdama  įgyvendinti viziją Utenos regiono vietos veiklos grupė  įgyvendina projektą „Utenos regione išsaugoto gamtos ir sukurto kultūros vertybių paveldo lankomumo ir žinomumo didinimas“.  Projekto tikslas: naudojant e- rinkodaros priemones didinti Utenos regiono lankomumą ir žinomumą bei gerinti jo kaip prioritetinio turizmo regiono įvaizdį per kultūros  paveldo objektus: tradicines šventes, amatus, šiuolaikinį meną, urbanistikos paveldo objektus.

 

Utenos regionas priskiriamas prie prioritetinių Lietuvos turizmo plėtros regionų, nes regione yra gausu turistinių išteklių ir yra galimybės plėtoti  darnųjį ir kultūrinį turizmą išsaugant natūralią gamtinę ir kultūrinę aplinką. Unikalūs Utenos regiono gamtiniai ištekliai  nustelbia  gausų ir nemažiau unikalų kultūrinį potencialą, kuris nėra pakankamai viešinamas ir todėl tik maža dalimi prisideda prie turizmo įvaizdžio formavimo ir turistų pritraukimo.

 

Įgyvendinant projektą bus sukurtos ir  naudojamos aštuonios e- rinkodaros priemonės:interneto svetainė, optimizavimo paieškos sistemos (SEO), reklamos paieškos sistemos (SEA), rinkodara socialiniuose tinkluose (SMM), video reklama internete, mobilioji rinkodara, reklama elektroniniu paštu, turinio rinkodara (e-katalogai) .

 

Šių e-rinkodaros priemonių pagalba, turistai galės susipažinti su unikaliais regiono  gamtos objektais, kultūrine aplinka, urbanistikos paveldu, tradicijomis, išskirtiniu vietos gyvenimo būdu, įvykiais, kultūros renginiais, kitais kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesais.

 

Sukurtų e. rinkodaros priemonių pagalba bus padidintas Utenos regiono kultūros paveldo objektų žinomumas  bei siekiama  pritraukti daugiau turistų į Utenos regioną. Įgyvendinta projekto veikla sukurs papildomą naudą ir prisidės prie  Utenos krašto kultūrinės, socialinės ir ekonominės situacijos gerinimo.

 

Projekto rezultatus,  kaip pridėtinę vertę, bus galima naudoti stiprinant visuomenės kultūrinę tapatybę išsaugojant ir aktualizuojant kultūros paveldą, pritaikyti jį visuomenės ugdymo, jos kultūrinės tapatybės stiprinimo, socialiniams poreikiams ir verslo plėtrai.

Valstybės susikūrimas

Sėlos apgyvendinimo sklaida nuo Kristaus gimimo iki valstybės susikūrimo

Istorinė Sėlos padėtis Lietuvos ir Latvijos tarpribyje lėmė abiejų šalių tyrinėtojų susidomėjimą šiuo paslaptingu reiškiniu. Sėliškos kultūros puoselėjimo pradininkų Augusto Bilenšteino, Miko Skruzičio, Kazimiero Būgos XIXa. pabaigoje- XXa. pradžioje nubrėžtomis gairėmis sekė nemažai, deja daugiausia, Latvijos tyrinėtojų. Lingvistų studijos tapo atrama, aplink kurią kuriamas Sėlių genties įvaizdis.

 

Tyla iš istorikų pusės, palyginti mažas kiekis archeologinių ekspedicijų ir tyrinėjimų liudija, jog krašto senovė yra menkai ištirta, o prieštaringos nuomonės siaurame mokslininkų rate patvirtina tai, kad Sėlos srities raida buvo painesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

 

Iki pat pirmųjų amžių po Kr. Šiaurės Rytų Lietuvoje egzistavo brūkšniuotosios keramikos kultūra, geriausiai archeologams pažįstama iš gausios piliakalnių medžiagos. Mūsų eros pradžioje šį kraštą iš Lietuvos vakarų plisdama rytų- šiaurės rytų kryptimi pasiekė vadinamoji Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos pilkapių su akmenų vainikais kultūra. Pagrindinė jos ypatybė- ilgalaikis daugkartinis laidojimas visame pilkapyje. Kartais tame pačiame sampile randama iki keliolikos ir daugiau kapų.

 

Tuo pat metu vyko svarbūs pokyčiai ir socialiniame-ekonominiame lygmenyje: perėjimas prie žemdirbystės-pagrindinės ūkio šakos šalia gyvulininkystės, geležies naudojimas ginklų, darbo įrankių gamybai, spalvotų metalų produkcijos įvairovė, gyvenamosios vietos keitimas iš ankštų piliakalnių į erdvias papėdes ir toliau nuo jų, kur vietoje brūkšniuotosios keramikos jau aptinkama grublėta ir lygiu paviršiumi keramika.

 

Tuo tarpu IIIa. situacija liudija jau įsišaknijusias naujas laidojimo tradicijas. Šiaurės Rytų Lietuvos archeologinės medžiagos savitumai leidžia manyti, jog kultūrų sąveikos etapas jau buvo pasibaigęs. Sėlių žemėje buvo labai stiprios pilkapių pylimo bei daugkartinio laidojimo juose tradicijos. Tai vienas labiausiai išskirtinų sėliškos kultūros fenomenų ir pagrindinis argumentas ieškant jos kilmės romėniškojo periodo kultūroje.

 

I tūkst. po Kr. antrosios pusės materialinės kultūros ir laidojimo savitumai išskiria Šiaurės Rytų Lietuvos regioną ir apibrėžia jo ribas, nedaug tepakitusias iki pat Lietuvos valstybės susikūrimo. Rytuose ribos ėjo maždaug dabartinių Utenos ir Panevėžio apskričių riba: kiek šiauriau Čičirio ežero-Antazavė- Dusetos-piečiau –Jūžintų –Svėdasai-ties Jaros ir Šventosios santaka-Latava. Rokiškio, ir iš dalies Biržų, Kupiškio rajonus.

 

Taigi sėlių kitados apgyvendintos teritorijos centras apima dabartinius Utenos ir Zarasų rajonus. Šioje teritorijoje yra daug senolių Sėliais vadintų istorinio-etnografinio paveldo elementų. Vienas iš Sėlių palikimo pavyzdžių- pagoniškas aukuro akmuo Šavašos upelio krante. Akmuo ir eilė kitokių įdomybių neseniai tapo prieinami turistams dėka naujo “Šavašos pažintinio tako”, kurį paruošė Gražutės regioninio parko darbuotojai.

 

Teritorijai būdinga aukštaitiška “Utena-a-a-s” tarmė su savo variacijomis atskirose apylinkėse, etnokultūra, papročiais.

 

Šiame krašte gyveno ir dvarus turėjo nemažai Lietuvos didikų, kaip antai, grafų Pliaterių, Strutinskių, Tiškevičių, Mohlio šeimos bei kt.

Gamtiniai ištekliai

Gamtiniai ištekliai

Sėlių žemės yra  teritorijoje, kuri apima didžiąją dalį etnografinio Rytų Aukštaitijos regiono. Tai labai reikšmingas  ir gausiausiai  lankomas Lietuvos turistinis regionas, pasižymintis vaizdingais kraštovaizdžiais, kultūros ir istorijos paminklų gausa ir patogia turizmui geografine padėtimi: ribojamasi su Latvija , Baltarusiais, šalia Vilnius.

 

Vienas svarbiausių turistų traukos centrų – Aukštaitijos nacionalinis parkas, įkurtas 1974m. Čia savita gamta:  yra nemažai retos faunos ir floros rūšių. Ežeruose gausu žuvų, miškuose – grybų, uogų ir žvėrių, todėl į šį regioną plūsta ne tik pasyvūs poilsiautojai, bet ir žūklės mėgėjai, uogautojai bei grybautojai.

 

Aukštaitijos krašto ežeruose prasideda daug vandens trasų, gausu poilsio namų, priklausančių įvairioms įstaigoms, organizacijoms, privatiems asmenims. Prie pat Utenos, ant Klovinių užtvankos kranto, galima išvysti unikalų Vestuvių kalną, kurį puošia liaudies meistrų sukurtos medinės skulptūros, vaizduojančios vestuvių apeigas ir jų dalyvius.

 

Vietos gyventojai pasiruošę priimti kaimo turizmo mėgėjus iš didesnių Lietuvos miestų ir taip pat iš užsienio.  Turtinga Aukštaitijos biologinė įvairovė yra labai svarbi ekologiniam ES tinklui “Natura 2000”. Kai kurios čia aptinkamos  gyvūnų ir augalų rūšys , Vakarų Europos šalyse yra visai išnykusios arba labai retos.

Kulinarinis paveldas

Kulinarinis paveldas Sėlių krašte

Jums įdomu, ką valgo vietiniai gyventojai ? Pasidairykite kulinarinio paveldo ženklo ir jis parodys Jums vieteles –  parduotuves, kavines, restoranus,  maisto gamintojus ir perdirbėjus,- kur rasite ką nors pagaminto pagal mamų ir močiučių receptus iš Sėlių  krašte išaugintų žaliavų.

 

Europos kulinarinio paveldo tinklas ir buvo sukurtas tam, kad turistai be vargo galėtų paragauti  regioninių  patiekalų visoje Europoje. Kulinarinio paveldo koncepcija sukurta 1995 m. Pietryčių Skonėje, Švedijoje, ir Bornholmo saloje, Danijoje. Idėja buvo tokia patraukli, kad 1998 m. susikūrė Europos regionų kulinarinio paveldo tinklas.

 

Sėlių kraštas į tinklo veiklą įsijungė 2001 metais.  Tai  maisto perdirbimo įmonės ir kavinės, alaus ir vyno gamintojai, kaimo turizmo sodybos. Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoje.

 

Nuo senų senovės sakoma: kaip valgo, taip ir dirba

 

Lietuviai visuomet mėgo skanų ir sotų maistą. Nuo senų senovės sakoma: kaip valgo, taip ir dirba. Sėlių virtuvė garsi savo paprastumu. Patiekalui skonį suteikia pats produktas, kai kada pagardinamas įvairiais uždarais.

 

Ruginė duona – vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų Sėlijoje, valgomas kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Yra dvi tradicinės duonos rūšys – paprasta rauginta ir plikyta. Rauginta duona kepama nuo seniausių laikų, o plikyta duona kepama tik nuo 20 a. pradžios.

 

Bulvės laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus metus. Populiariausi bulvių patiekalai yra cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai. Pieno produktai buvo populiarūs nuo senovės. Labiausiai paplitęs yra lietuviškas baltas sūris, šviežias ar džiovintas, rūgštus, saldus ar paskanintas kmynais.

 

Labiausiai vartojama mėsa visada buvo kiauliena – šviežia, sūdyta ar rūkyta. Ypač mėgstamos įvairiausios rūkytos dešros. Populiari ir aviena, jautiena, veršiena, elniena, briediena, šerniena, kiškiena ir paukštiena.

Seniausi tradiciniai gėrimai yra midus (gaminamas naudojant natūralų medų), gira ir alus. Mėgstamas ir obuolių bei uogų vynas. Sėlija garsi įvairiais blynais.

Naujienlaiškis

Savo prenumeratoriams reguliariai siunčiame naujienlaiškį apie svarbiausius įvykius Utenos regiono kultūrniame gyvenime.

Privatumo politika

Norėdami užsiprenumeruoti naujienlaiškį nurodykite prašom kokiu el paštu pageidaujate gauti informaciją: