Heraldika. Sudeikių herbas – sidabriniame lauke viena virš kitos trys raudonos žuvys (seliavos) su sidabrinėmis akimis. Herbo etalono autorius – dailininkė Vida Navikienė. 2002 m. kovo 18 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1700.
Istorija.
Sudeikiai – Utenos rajono miestelis (~450 gyventojų), įsikūręs pietiniame Alaušo ežero (1060 ha) krante 12 km į šiaurės rytus nuo Utenos. Tai to paties pavadinimo seniūnijos centras ir didžiausia gyvenvietė. Kurortinis miestelis. Poilsiautojus vilioja nuostabi gamta ir gražuolis Alaušo ežeras. Iš viso seniūnijoje yra 22 ežerai.
Sudeikių miestelio atsiradimas yra susijęs su Bikuškio dvaru, įkurtu 17 a. Dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, 18 a. – Prošinskiams, kurie 1779 m. birželio 7 d. išsirūpino iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio trečiadienio turgaus ir spalyje dvi savaites trunkančio prekymečio privilegiją. Privilegijos priežastis buvo Sudeikių miestelio kūrimas.
Bikuškio dvaras
Sudegus Bikuškio dvaro medinei bažnyčiai, Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkas Kazlas naujai parapijai išlaikyti skyrė du valakus žemės, finansiškai perėmė naujos bažnyčios statybą. Švenčiausios Mergelės Marijos mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 18 a. pabaigoje, apie ją pradėjo kurtis miestelis. 1820 m. jame buvo 168 gyventojai.
1863 m. nacionalinio išsivaduojamojo sukilimo įvykiai neaplenkė ir Sudeikių. Sukilėliai ryžtingai kovojo su Rusijos carinės administracijos įstaigomis. 40-ies sukilėlių būrys 1863 m. lapkričio 14 d. sunaikino miestelio valdybos dokumentus. 19 a. pabaigoje sudeikiečiai bandė pasipriešinti Rusijos carinės valdžios ir vietinių dvarininkų priespaudai.
Sudeikiai
19 a. pradžioje Sudeikiuose veikė parapinė mokykla, o 1866 m. buvo įsteigta valdinė pradžios mokykla. Atkūrus nepriklausomybę, miestelyje veikė pradžios mokykla, kuriai apie 1935 m. buvo pastatyti nauji pastatai. Buvo pašto agentūra, pieno nugriebimo punktas, kelios parduotuvės, amatininkų dirbtuvės ir kt. Pirmieji savo organizaciją įkūrė pavasarininkai. Jie rengė viešas paskaitas ir vaidinimus. Vėliau, vadovaujami mokyklos vedėjo P.Adamanio, pradėjo savo veiklą šauliai ir jaunieji ūkininkai.
Nuo 19 a. vidurio iki 20 a. pradžios Sudeikiai buvo valsčiaus centras. Miesteliui netekus valsčiaus centro statuso, nemažai sodybų išsidalino į vienkiemius ar iš viso išsikėlė. Kadangi žemės apie Sudeikius buvo prastos, valstiečiai vertėsi sunkiai – dėl to „maslionkiniais” vadinti.
Daugelį nuo bado gelbėjo ežere pagaunama žuvis. Alaušo ežere buvo gausu seliavų, kurias žmonės gaudė ir čia pat sūdė. Manoma, kad nuo sūdomų seliavų miestelis ir buvo pavadintas Sudeikiais.
Šiandien Sudeikiai – populiari Utenos rajono gyventojų vasaros poilsio ir pramogų vieta bei turistų traukos centras. Alaušo pakrantėje įrengtos poilsio zonos, treniruokliai, sporto aikštelės, pėsčiųjų takai, estetiška aplinka traukia poilsiautojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kitų šalių. Patogi geografinė padėtis, graži gamta bei poilsiautojų pamėgtas Alaušo ežeras – sąlygos, lėmusios kaimo turizmo verslo vystymąsi Sudeikiuose.
Legendos ir padavimai pasakoja apie gausybę Sudeikiuose supančių piliakalnių bei kitų archeologinių paminklų. Visi šie pasakojimai surinkti ir išleisti Utenos rajono mokytojos L. Buičenkienės 1996 m. pasirodžiusioje knygoje „Utenos krašto padavimai ir legendos”.
Šv. Elžbietos atlaidai
Kiekvieną liepos mėnesį visus sudeikiečius, išsibarsčiusius po Lietuvą, sukviečia Šv. Elžbietos atlaidai. Ir sugaudžia tada kraštiečių bei pačių sudeikiečių dėka atgimę bažnyčios vargonai, ir nuvilnija giesmininkų balsai.
Vaikų ir jaunimo festivalis „Banga“ Sudeikiuose
Festivalis „Banga” – vienas iš patraukliausių kultūrinių renginių ir vienintelis Utenos regione, tokio pobūdžio renginys, vykstantis Sudeikiuose. Tai penkiolikos metų tradicijas turintis vaikų ir jaunimo kūrybinis festivalis, kuriame dalyvauja vaikų ir jaunimo kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių bei užsienio.
Tai festivalis, vykstantis tris dienas, kurį vienija ne tik daina, bet ir paskaitos, diskusijos ekologine bei muzikine tematika. Per šį laiką kolektyvai ne tik spėja pažinti vienas kitą, mokosi bendrauti, turtina savo žinių bagažą, lavina meninį bei estetinį skonį, turiningai praleidžia savo laisvalaikį vasaros atostogų metu, dalinasi patirtimi, bet turi galimybę susipažinti su kraštovaizdžiu, pabendrauti su žymiais tautosakininkais, gamtininkais, menininkais, muzikais.
Festivalio „Banga” metu organizuojamos įvairios edukacinės programos. Viena iš jų tai -aplinkosauginis švietimas – racionalios gamtonaudos pamokos Alaušo pakrantės žaliosiose erdvėse. Tikslas – ugdyti ekologiškai sąmoningą jaunimą.
Renginio metu žinios apie gamtą siejamos su praktine gamtonauda. Dalyviai mokosi pažinti gamtą ir naudoti jos turtus. Jie supažindinami su augalų naudojimo praktika, kiekvienas dalyvis turi galimybę praktiškai išbandyti audinių marginimą augaliniais dažais. Visi norintys gali pasijusti menininkais, puoselėjančiais liaudies tradicijas, mylinčiais gamtą ir racionaliai naudojančiais jos turtus –kūrybiškai naudojant augalus jie margina audinius įvairiausiais raštais.
Susidūrus kultūrai, gamtosaugai ir istorijai, kiekvienas festivalio dalyvis turi progą prisiminti kažką labai brangaus ir labai artimo. Gal kiek primiršto, atėjusio iš senelių pasakojimų ar iš prisimintų papročių. Labai svarbu, kad renginyje dalyvauja kelių kartų atstovai, todėl patirties gijos nenutrūksta. Ar kas gali būt geriau? Gamtos raštai byloja: jei gamtą mylėsime, tausosime ir būsime kultūringi, ji mus atsilygins grožiu ir sveikata.
Festivalio dalyviai turi galimybę paklausyti profesionalių muzikantų paskaitų- koncertų. Atidarymo koncertai dažnai vyksta Sudeikių bažnytėlėje. Koncertų metu atliekama tiek klasikinė, tiek populiarioji bei etnomuzika. Po atviru dangumi vedamos pažintinės – parodomosios pamokos susirinkusiems supažindinti su įvairiais muzikos instrumentais.
Paskutiniąją festivalio dieną vainikuoja visų kolektyvų baigiamasis koncertas prie Alaušo ežero. Baigiamajame koncerte dalyvauja vaikai, paaugliai ir jaunimo grupės, kurie koncertuoja Sudeikių bendruomenės nariams, festivalio svečiams, turistams, poilsiautojams, kraštiečiams.
Prasmingas ir turiningas laisvalaikio praleidimas mažina vaikų ir jaunimo nusikalstamumą. XV-Vaikų ir jaunimo kūrybinis festivalis “Banga-2016”- tai ne tik repeticijos, koncertai, paskaitos, diskusijos, parodos, tai estetinių, ekologinių, kultūrinių, meninių, poreikių ugdymas. Tai Utenos krašto garsinimas Lietuvoje ir už jos ribų, akiračio plėtimas, meilės ir pagarbos savo kraštui ugdymas.
