Medinė skulptūra
Tačiau medžio gamino kūrė ne tik kasdienėje buityje naudojamus daiktus. Gausi yra ir medinė skulptūra. Čia daug religinės tematikos: buvo vaizduojami rūpintojėliai, pietos, bibliniai šventieji. Vaizduodami šventuosius liaudies skulptoriai valstietiškai interpretavo religinius siužetus, atspindėjo vietinių valstiečių tipiškus bruožus, jų socialinę padėtį, gyvenimo būdą ir aplinką. Šventieji dažnai vaizduojami su valstiečių drabužiais ir apavu – sermėgomis, sijonais, skaromis, klumpėmis.
Skulptūros buvo spalvinamos. Statulėles daugiausiai dažydavo aliejiniais dažais. Spalvomis išryškindavo plaukus, antakius, blakstienas, lūpas, akis. Atributai – nimbas, aureolė, karūna – buvo bronzuojami, imituojant aukso arba sidabro spalvą.
Tradicinei skulptūrai priskiriamos ir medinės kaukės, naudotos Užgavėnių, vestuvių ir kt. apeigų metu. Kaukės vaizduoja neigiamus ir juokingus žmonių tipus (gobšuolius pirklius, pokštininkus), fantastines būtybes (velnius, raganas). Prie medžio dažnai tvirtinamas avies kailis, arklio ašutai.
Liaudies skulptoriai, vadinamieji dievadirbiai, buvo daugiausia didelių gabumų ir didelio meninio talento bemoksliai mažažemiai ar bežemiai valstiečiai, dailidės, kalviai, staliai, muzikantai. Drožėjai savo meninę veiklą pradėdavo jau piemenaudami.
