Karpymas Lietuvoje.
Karpymas Lietuvoje žinomas nuo XVI a. Tai senieji antspaudai, kuriuos, manoma, karpė valdžios įstaigų, dvarų, vienuolynų raštininkai. XIX a. pirmojoje pusėje karpiniai pasirodė lietuvių liaudies buityje ir tapo įprastiniu reiškiniu.
Buvo karpomos užuolaidos: stačiakampės, kabinamos lango viršuje, trikampės, dantytais galais, kartais imituotos miestietiškos, ilgos perrištos užuolaidos – „povo uodegos“. Karpyti užtiesalėliai, lentynų pagražinimai, karpiniai šventųjų paveikslams papuošti, paveikslų rėmai, kuriuos dar apkaišydavo spalvotomis gėlėmis. Karpiniais puošė ir karstus. Iš jų darė lempų gaubtus, servetėles po vazonais, laikrodžių, vaistų lentynoms, etažerėms papuošti. Buvo iškarpomi ir visai buitinėms reikmėms skirti dalykai – servetėlės tortams padėti arba užuolaidėlės švenčių dienomis viršutinėms duonkepio briaunoms papuošti.