Mariana Veriovkina (Marianne Werefkin, 1860-1938) – žymi XX a. pradžios Vokietijos dailininkė buvo susijusi su Lietuva. Kilusi iš dvarininkų šeimos, carinės Rusijos generolo duktė gavo puikų išsilavinimą ir menui pašventė savo gyvenimą. Marianos vaikystė prabėgo Lietuvoje, nuo 1868 m. ji gyveno Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1879 m. Veriovkinos tėvai įsigijo dvarą Vyžuonėlėse prie Utenos ir pavadino jį „Blagodat“ (rus. “palaima”). Čia Mariana praleisdavo savo vasaras, mėgo jodinėti žirgais, medžioti, užsiėmė karitatyvine veikla, gydė vietinius gyventojus. Dvarą ji mylėjo kaip savo gimtinę. Šiame dvare prasidėjo ir jos kelias į dailę, kai ėmė tapyti, tėvai parke pastatė jai atelje. 1886 m. Veriovkina apsigyveno Peterburge, mokėsi pas dailininką Ilją Repiną, o 1896 m. su savo draugu tapytoju Aleksejumi Javlenskiu išvyko į Miuncheną studijuoti tapybos ir liko ten gyventi. Charizmatiška, energinga, intelektuali menininkė pasišventė naujojo meno ieškojimams. Savo namuose subūrė menininkų, aristokratų saloną. 1909m. kartu su bendraminčiais Miunchene įkūrė avangardinę grupę „Naujasis dailininkų susivienijimas“, 1912m. – vokiečių ekspresionizmo sambūrį „Mėlynasis raitelis“ (Blaue Reiter). Jam priklausė vokiečių modernizmo klasikai Vasilijus Kandinskis, Aleksejus Javlenskis, Paulis Klee, Franzas Marcas, Augustas Macke ir kiti. Pirmojo pasaulinio karo metais Veriovkina pasitraukė į Šveicariją, nuo 1918m. iki mirties 1938m. gyveno Askonos mieste prie Lago Maggiore.
Modernizmo pradininkė
Veriovkina yra viena pirmųjų modernizmo dailininkių, ekspresionizmo stiliaus pradininkė visoje Europoje. Jos kūrybai būdingas dekoratyvumas, ryškių, atvirų spalvų deriniai, neramios, dramatiškos nuotaikos, mistiškos vizijos. Ji tapė figūrinius paveikslus, kuriuose vaizdavo miestą ir jo gyvenimo scenas, peizažus su žmonių procesijomis. Iš Miuncheno Veriovkina nuolat grįždavo į Lietuvą, 1909–1910m. viešėjo Kaune, 1914m. – Vilniuje, kur jos brolis Petras Veriovkinas buvo gubernatoriumi. Dailininkės kūryboje nemaža paveikslų lietuviškais motyvais: paveiksle „Kelias. Trys lietuvių moterys“ (1907) vaizduojamas Vyžuonėlių peizažas su pagyvenusiomis valstietėmis; paveiksluose „Policijos postas Vilniuje“ (1914); „Šv. Onos bažnyčia Vilniuje“ (1914) nutapyti Vilniaus vaizdai. Marianos Veriovkinos kūryba šiandien saugoma Askonos (Šveicarija) moderniojo meno muziejuje. Įvairiuose Vakarų Europos miestuose nuolat rengiamos dailininkės kūrybai skirtos parodos, leidžiamos knygos, katalogai apie ją.
Studija ir plenerai
Vyžuonėlėse prie Utenos iki mūsų dienų išliko dvaro pastatai, parkas ir Veriovkinos ateljė – vienintelė visoje Lietuvoje išlikusi XIXa. dailininko studija. Tačiau dvaro pastatai po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo buvo privatizuoti, jie priklauso skirtingiems savininkams, yra neprižiūrimi ir baigia sunykti. Tad dvaro išsaugojimu, jo prikėlimu naujam gyvenimui rūpinasi Marianos Veriovkinos draugija, nuo 2014 m. kasmet rengianti dailininkei skirtus tarptautinius plenerus ir simpoziumus. Jų metu vykdoma plati kultūrinė veikla, propaguojanti profesionalųjį meną – vyksta knygų, filmų, kūrybos pristatymai, diskusijos, susitikimai su visuomene, Utenos valdžia dėl dvaro išsaugojimo. Po vieną plenero metu sukurtą darbą dailininkai dovanoja Marianos Veriovkinos draugijai, kuri kaupia kūrinių kolekciją. Kasmet Veriovkinos simpoziumai baigiasi iškilmingu uždarymu dvare, paroda ir koncertu. Kadangi Mariana Veriovkina gyveno įvairiose šalyse, pažino įvairių tautų kultūrą, koncertų programa taip pat pasirenkama įvairi: juose skamba rusų romansai, žydiška klezmer muzika, prancūziški šansonai. Renginys baigiasi vaišėmis prie stalo su samovaru, kurios vadinasi „Arbata pas Marianą Veriovkiną”. Į šį renginį gausiai susirenka vietiniai Vyžuonėlių, Utenos gyventojai, kultūros žmonės iš visos Lietuvos.
2017 m. ketvirtasis tarptautinis Marianos Veriovkinos simpoziumas vadinosi „Vizionieriai“, nes vizijos būdingos pačios Veriovkinos paveikslams, o simpoziumo dalyviai architektai Valdas Jencius, Rita Škarnulienė formulavo Vyžuonėlių dvaro atgaivinimo, pritaikymo viziją. Liepos 7-16 dienomis Vyžuonų kaimo turizmo sodyboje „Stiklinukas“ kiekvienas dailininkas kūrė savas vizijas, kurias pristatė dvare per simpoziumo uždarymą ir 2017 m. rugpjūčio mėnesį – parodoje Utenos kraštotyros muziejuje. Abstrakčios vizijos būdingos vokietės Mariannės Gielen, Antano Obcarsko, Ritos Škarnulienės paveikslams. Mykolės Jencienės, Andriaus Surgailio vizionieriškus peizažus įkvėpė dvaro gamtos motyvai, latvė Sarmite Caune perteikė patvinusios Vyžuonos upės įspūdį. Marianos motinos portreto viziją sukūrė Vita Balinskienė, o įsižiūrėję į Romualdo Balinsko paveikslą išvysime apverstą Veriovkinos veidą. Sauliaus Dastiko, Inos Budrytės, Editos Rakauskaitės paveikslai irgi perteikia transformuotas tikrovės vizijas. Marianos Veriovkinos ant žirgo nuotrauka įkvėpė latvių realisto Kalvio Zaličio paveikslą ir lietuvių juvelyro Arvydo Gurevičiaus emalės kūrinį.
Peticija
Simpoziumo metu Utenos bendruomenė ir Lietuvos kultūrininkai parengė peticiją, raginančią Utenos rajono savivaldybės tarybą priimti sprendimą įsigyti Vyžuonėlių dvaro pastatus iš privačių savininkų ir skirti dvarą su parku kultūrinei rekreacinei veiklai:
UTENOS MIESTO IR RAJONO BENDRUOMENĖS BEI LIETUVOS KULTŪRININKŲ VIEŠAS LAIŠKAS 2017 m. liepos 11 d.
Vyžuonėlių dvaras (Utenos r.) reikšmingas visai Vakarų Europos kultūrai dėl čia gyvenusios dailininkės Marianos Veriovkinos, modernaus meno pradininkės, Vokietijos „Mėlynojo raitelio“ grupės narės. Dvaras apleistas, jo pastatai griūna, parko teritorija „tirpsta“ užstatant ją naujais pastatais. Norime, kad dvaras būtų restauruotas, atviras visuomenei, čia būtų puoselėjama profesionali, dvarų kultūra per edukacinius, pramoginius, rekreacinius renginius, vietinį ir užsienio turizmą.
Dabartinė dvaro lokacija ir infrastruktūra puikiai tarnautų miestui ir rajonui: nutolęs nuo Utenos vos 3 km, pro jį veda dviračių takas, galimas baidarių maršrutas Vyžuonos upe, aplink trys žirgynai, suinteresuoti dalyvauti dvaro veikloje. Vertingiausias medinės architektūros gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir XIX a. parkas sudarytų nuostabų ansamblį, reikalingą Utenos rajonui, galintį paskatinti apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, pramogų verslo plėtrą.
4-tus metus susibūrusi Marianos Veriovkinos draugija vykdo šviečiamąją veiklą, rengia diskusijas, simpoziumus, kitus kultūrinius renginius dėl dvaro išsaugojimo, bet to neužtenka.
Mes, Utenos miesto ir rajono gyventojai, Lietuvos meno žmonės, įvairių kultūros institucijų bei organizacijų atstovai, suvokdami savo atsakomybę prieš visuomenę,
PRAŠOME
Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo įsigyti Vyžuonėlių dvaro pastatus iš privačių savininkų ir skirti dvarą su parku kultūrinei rekreacinei veiklai. Reikalingi ryžtingi sprendimai, kad išsaugotume savo kultūros išteklius, nes liko vos keli metai, kol Lietuva gali pasinaudoti kultūros paveldui skirtomis ES lėšomis. Dar keli delsimo metai reikštų aplaidumą ir praradimą to, ką turime unikaliausio, nes šis Utenos paveldas yra išskirtinis visos Lietuvos mastu.
Daugiau informacijos apie Marianos Veriovkinos draugijos veiklą žr. facebook’e: https://www.facebook.com/marianaveriovkina/
