Švenčiausios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra Zarasų rajone, Salako kaime, Bažnyčios g. 28, 13 km į Šiaurės vakarus nuo Dūkšto. Akmenų mūro. Pastatyta 1911 m. Neoromaninio stiliaus, turi neogotikos bruožų.
Tauragnų valsčius, kuriam priklausė ir Salako apylinkės, 1387 m. buvo dovanotas Vilniaus vyskupui. Mikalojus Petkevičius 1496 m. Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Taigi nuo to laiko Salako bažnyčia žinoma kaip bendruomenė. Mediniai bažnyčių pastatai daug kartų buvo sunaikinti gaisrų. Paskutinė medinė bažnyčia parapijai tarnavo vos 40 metų. 1905m. birželio 15 d. naktį kilus gaisrui, dalis miestelio iki upelio virto pelenais, tame tarpe ir bažnyčia, visas jos turtas, archyvas ir kt. Išsilydė ir nukrito varpai.
Tuo metu dirbo klebonas Ant. Kryžanauskas. Pasitaręs su parapijiečiais nutarė pasistatyti tokią bažnyčią kurios nenusiaubtų ugnis ar kitos negandos. Iš Rygos pakviestas architektas Morgulcas parengė projektą. Klebonas organizavo akmenų rinkimą ir vežimą. Parapijiečių atvežtus akmenis samdyti akmenskaldžiai skaldė į akmenines plytas 45 x 45 – 80cm didumo.Ir taip 1906 rugpjūčio 8d. Žemaičių vyskupas G. Cirtautas pašventino būsimos bažnyčios pamatus. Bažnyčios pamatai 6m. Gilumo, po bokštu dar gilesni. Sienos 168cm storio, sudarytos iš trijų sluoksnių: iš lauko tašyti akmenys, vidinis sluoksnis paprastų lauko akmenų, o iš vidaus eilė plytų ir tinkas. Rišamoji medžiaga – kalkės. Kalkakmenius rinko vaikai ir nešė į Salaką. Mūrijant sienas samdytiems darbininkams akmenis užkeldavo parapijos vyrai. Stipriais neštuvais į viršų nešė 4 – 8 vyrai. Priklausomai nuo akmenų sunkumo ir vyrų jėgos. Taip per 5 bažnyčios statybos metus visi sveiki parapijos vyrrai dalyvavo darbuose.
Bažnyčios bokštą buvo numatyta iškelti iki 95 metrų aukščio. Tačiau statybos metu griuvus pastoliams, aukštis sumažintas iki 75 metrų. Bokšto viršuje įmontuotas didelis rutulys, o virš jo kryžius. Bokšto smailė medinė. Neskaitant statybinės medžiagos ir parapijiečių darbo kainos bažnyčios statyba kainavo 98000 carinių rublių. Tiems laikams tai buvo labai didelė pinigų suma. Pusę šios sumos (41000) paaukojo patys salakiečiai. Kiti pinigai surinkti kitose Lietuvos parapijose bei Varšuvoje, Sankt Peterburge ir kitur.
Bažnyčioje įrengti trys altoriai: centrinis mūrinis su Nukryžiuotojo statula. Kiti du – Dievo motinos ir Jėzaus širdies – mediniai Altoriai pargabenti iš Italijos. Pažymėtina, kad satant bažnyčią nežuvo nė vienas žmogus. 1911m. bažnyčia baigta statyti ir rugpjūčio 14d. pradėtos laikyti pamaldos. Bažnyčia, kaip ir senoji, pavadinta Apaštalų šv. Petro ir Povilo vardu. 1915m. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius ją konsekravo Sopulingosios Dievo Motinos vardu. Po pastatymo pamaldos vyko dar nevisiškai įrengtoje bažnyčioje. Tik 1935 metais bažnyčios vidus buvo galutinai įrengtas. Tuo pasirūpino kunigas Antanas Stanionis. Dekoravimo darbus atliko J. Gūdgaudas., paveikslus tapė dailininkas Antanas Pūslys. Geležies ir jos ornamentikos darbus atliko Antanas Klimanskas.
Vargonai pagaminti 1914m. meistro Gebelio Karaliaučiuje. Jie kainavo 7000 carinių rublių. Dideli pirmieji varpai atvežti 1911m. iš Liepojos, o iš Dūkšto geležinkelio stoties partempti į Salaką. Pirmojo pasaulinio karo metu jų išsaugoti nepavyko – išsivežė vokiečiai. 1927m. vėl įsigyti trys varpai. Didysis 1300kg. pakrikštytas šv. Petro ir Povilo vardu, vidutinysis 801kg. svorio – šv Jurgio vardu ir trečiasis 140kg – šv. Antano vardu. Varpai pargabenti vėl iš Liepojos tuo pačiu būdu. Įkelti į bokštą pirmą kart suskambo Velykų rytą. Šiuo metu mažasis varpas trūkęs ir nukeltas.
1944m. vykstant mūšiams tarp vokiečių ir rusų armijų bažnyčios bokštas buvo numuštas. Krisdama smailė pramušė stogą, lubas ir viskas sukrito į vidų, sugadindami vargonus. Neliko langų stiklų ir presbiterijos vitražų. Praėjus frontui imtasi tvarkymo darbų ir remonto. Buvo atstatytas neaukštas bokštas. Netrukus paaiškėjo kad nespecialistų atliktas remontas yra nekokybiškas ir pridarė daug rūpesčių dirbusiems klebonams. Ir tik 1986 – 89 metais čia dirbęs kunigas Kazimieras Girnius – remonto specialistas – bažnyčios pastatą grąžino į pirmykštę padėtį: atkurtas bokštas, apdengtas skarda stogas, languose įstatyti dailininko Vytauto Širalio vitražai (darbus atliko meistrai broliai Sigitas ir Zigmas Laurinavičiai).
Bažnyčia šiandien
Dabar bažnyčios aukštis 72m. ilgis 64m. plotis 22m. Šventorius – 61a. Statant bažnyčią jos sienoje įmūryta lenta su užrašu: „Bažnyčia pastatyta 1911m. kun. Kryžanausko rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis. Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant, šis pastatas liks žmonių gyvo tikėjimo paminklas ateinančioms kartoms“.
