Tradiciniai kryžiai, koplytėlės yra daromi iš medžio, dažniausiai iš ąžuolo, pušies, o skulptūrėlės – iš liepos. Kadangi po kurio laiko mediniai kryžiai ima irti, jie remontuojami: pakeičiamos supuvusios detalės, sutvirtinama, tvirčiau įkasama į žemę, perdažoma.
Koplytstulpis – medinis, rečiau mūrinis (akmeninis) memorialinis paminklas. Jį sudaro stiebas su koplytėle viršuje. Pagal konstrukciją koplytstulpiai būna vienaaukščiai ir dviejų trijų aukštų. Mediniai koplytstulpiai puošiami kiaurapjūviu, reljefu drožinėtomis ar tekintomis detalėmis, skarda, polichromija. Mūriniai koplytstulpiai masyvūs, lakoniškų formų, mažai dekoruoti.
Medinių kryžių puošyba labai įvairi: būta visai paprastų, beveik be papuošimų ir labai puošnių, gausiai ornamentuotų kryžių. Kryžmų galai įvairiai profiliuojami: stačiakampe lentele, rutuliu, lentele su rutuliu, piramide, rombu, augaliniais motyvais ar dekoratyviu stambiu kryželiu. Kryžių kryžmos centre būna pritvirtinta ir stogeliu pridengta medinė arba metalinė Nukryžiuotojo skulptūrėlė arba pritvirtinama koplytėlė su Nukryžiuotojo figūrėle.
Metaliniai kryžiai būdavo kalami iš geležies arba liejami iš ketaus, kaimuose jie pradėti statyti nuo XIX a. Dažnai būdavo montuojami į akmenis arba cementinius (betoninius) postamentus, puošti geometriniais, augaliniais motyvais, S ir C pavidalo ornamentais. Kryžmų centre skardinėje koplytėlėje ar plokštumoje įtaisyta metalinė Nukryžiuotojo figūrėlė. Antkapiniuose kryžiuose dar būna pritvirtinta įvairių formų metalinių ar ovalo formos metalinių emaliuotų lentelių su įrašu apie palaidotą asmenį. Metaliniai kryžiai buvo dažomi viena, jų detalės – kita spalva.
Akmeninių kryžių formos lakoniškos, dekoras santūrus – jie puošiami iškaltais kontūriniais ar reljefiniais raštais. Kryžmos centre iškalamas Nukryžiuotojo atvaizdas arba pritvirtinama išlieta metalinė skulptūrėlė. Kryžių pagrinde paprastai būdavo įrašas, kartais ir nišos su skulptūrėlėmis.
