Apie žaislininkyste
Skurdžiausioje XIX a. valstiečio buityje visuomet būdavo paprastų, iš medžio drožtų vaikų žaislų. Jų funkcija ne tik žaidybinė, bet ir pažintinė, auklėjamoji. Svarbiausia žaislo paskirtis buvo ugdyti darbo įgūdžius, mokyti vaiką mąstyti. Todėl daugelį ūkio ir buities reikmenų gamindavo mažesnio mastelio – tai nuo mažens pratindavo vaiką dirbti.
Skaityti daugiau
Ypač populiarūs būdavo žaislai, kurie rodė tam tikrai profesijai būdingus įgūdžius: malūnai, kalvės, lentpjūvės, vežimai ir panašiai. Mergaitėms iš likusių nuo drabužių siuvimo atraižų būdavo siuvamos lėlės. Taip jos buvo mokomos rūpintis vaiku, jį prižiūrėti.
Valstiečiai žaislus vaikams paprastai gamindavo patys. Tik vėliau kai kurie staliai, medžio drožėjai ėmė gaminti jau tobulesnius, gražesnius žaislus.
