Puodininkystė

Puodininkystė

Apie puodininkystę

Puodininkystė – vienas iš amatų, kuriuo nuo seniausių laikų kartu su vyrais užsiiminėdavo ir moterys. Lietuvoje puodininkystė labiausiai buvo išsivysčiusi Žemaitijoje. Puodininkystės centrai susikūrė tose vietovėse, kur buvo tinkamo molio.

Šiltu metų laiku molį sudėdavo ant lentų ir laikydavo pavėsyje, kad neperdžiūtų, o žiemą – priemenėje, kad nesušaltų. Dirbdavo šalia virtuvės esančiame kambarėlyje. Rankomis gerai išminkydavo molį, su viela padalindavo jį į reikiamo dydžio gabalus. Ant tekėlo, kurį suko koja nuo savęs, būdavo formuojamas puodas. Šalia tekėlo stovėjo indas su vandeniu, moliui padrėkinti. Daugiausia gamindavo įvairius dubenis, puodus, ąsočius, būgnus skysčiams, kartais padarydavo indelius šventam vandeniui laikyti ir žaislus. Nuimdavo viela, kurios galuose būdavo po pagaliuką. Gaminius, kuriuos padarydavo vasaros metu, džiovindavo pavėsyje, o žiemą – trobelėje ant lentynų, arčiau krosnies.

Skaityti daugiau

Pristato meistras Vytautas Valiušis