Siuvimas Lietuvoje
Siuvėjas liaudyje buvo dar vadinamas kriaučiumi. Kriaučius buvo dažnas svečias valstiečio namuose, apsilankydavo beveik kiekvienais metais, ypatingai pas stambius ūkininkus ir išbūdavo iki kelių savaičių, kol apsiūdavo visą šeimyną. Pagal paprotį samdiniai kiekvienais metais išsiderėdavo sau po milo kostiumą (eilutę). Valstiečiams kviestis į ūkį siuvėją apsimokėjo, mat duodant maistą pigiau siuvimas atsiėjo, mažiau sugaištama laiko primatavimams. Paprastai siuvėją valstietis kviesdavosi žiemos metu, kada yra daugiau laiko. Siuvėjai apkeliaudavo plačias apylinkės, prisiklausydavo visokių įdomybių, kurias mokėjo vaizdingai perteikti kitiems, todėl buvo visur laukiami. Šalia keliaujančių siuvėjų buvo ir tokių kurie siūdavo namuose. Siuvėjai buvo skirstomi pagal darbo sritį ir sugebėjimus į moterų ir vyrų rūbų siuvėjus. Moterys paprastai dirbdavo namuose ir aptarnaudavo tik savo kaimo ar miestelio gyventojus. Geresnės buvo miestelių siuvėjos, kurios siūdavo turtingųjų valstiečių dukterims ir pačioms valstietėms, siūdavo aprėdus ir svarbiems gyvenimo atvejams, pavyzdžiui vestuvėms. Baltinius namiškiams paprastai siūdavo pačios šeimininkės.
