Heraldika.
Užpalių herbo skydo mėlyname lauke vertikalus sidabrinis prekybai paruoštų linų ryšelis. Skydą supa viršuje atviras vainikas, kurio dešinę pusę sudaro žalias palmės lapas, o kairę pusę – lauro šakelė su raudonomis uogomis. Virš skydo – vėliava su sidabrinėmis raidėmis parašytu devizu: MIESTUS AUGINA PREKYBA. Herbo etalono autorius – dailininkas Albertas Gurskas. Pirmąkart herbas Užpaliams suteiktas 1792 m. vasario 25 d.
1998 m. gruodžio 9 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 260.
Istorija.
Užpalių seniūnija yra Rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, Utenos rajone. Seniūnija ribojasi su Svėdasų (Anykščių r.), Sudeikių ir Vyžuonų (Utenos r.) seniūnijomis. Seniūnija išsidėsčiusi Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kurią iš šiaurės rytų į pietvakarius kerta Šventosios slėnis. Seniūnijos plotas 176 km² Pagal aptiktus pilkapius, senas kapines nustatyta, kad Užpalių kraštas buvo apgyvendintas IV-VI amžiais. 1897 m. Ūdrokšlio upelis paplovė krantą ir buvo atidengtos senos kapinės su IV amžiaus įkapėmis.
Galinių senovės gyvenvietę ir kapinyną tyrinėjo dar 1845 m. P. Vilčinskis. Tai buvo apie 100 pilkapių. 1998 m. Lietuvos istorijos institutas ištyrė 2 pilkapius, kurie datuojami 7-11 a. po Kr. Pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje pradėjo formuotis lietuvių tauta, kurios pagrindą sudarė lietuvių gentis, gyvenusi į rytus nuo Nemuno vidurio ir Šventosios iki Merkio. Taigi galime manyti, kad Užpalių krašto žmonės yra seniausio lietuvių kamieno palikuonys. Istorikas T. Narbutas teigia, kad 1233 metais Užpaliuose vyko kautynės tarp Livonijos ordino ir Lietuvos kunigaikščio Rimgaudo. Laimėjo lietuviai.
Rašytiniuose šaltiniuose Užpaliai paminėti Mindaugo dokumente 1261 metais. Nuo XIV a. pabaigos iki 1442 m. Užpalius valdė Kristupas Astikas, kuris Vytauto laikais aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, buvo Salyno (1398), Torūnės (1411), Horodlės (1413) susitarimų, Melno taikos sutarties (1422) Gardino (1432) sutarties sudarymo dalyvis. Užpalių pilies kalavijuočiai niekada neužėmė. Sunaikinta buvo 1433 metais Lietuvos valdovų tarpusavio kovų metu. Tačiau Užpalių pilis dar iki XVII a. turėjo savo vėliavą. Karo atveju bajorus vesdavo į mūšį. Kaip teigia A. Namikas, XV a. Užpaliuose buvo tarptautinis teismas. Dabartinis Užpalių miestelis kūrėsi prie prekybinio kelio XIV a. ir prie dvaro, kur ėjo prekybinis kelias, jungęs Vilnių su Ryga. Tai matyti iš 1388 m. Gedimino prekybos sutarties su Livonijos ordinu. 1551 metais Seimas priėmė nutarimą apdėti mokesčiais valstybinius miestus, jų sąraše buvo ir Užpaliai.
Ypač Užpaliai suklestėjo, kai 1792 metais jiems buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Užpaliai priklauso prie tų nedaugelio Lietuvos miestų, kurių privilegijose yra nurodyti herbo simbolikos parinkimo motyvai. Linininkystė ir prekyba linų pluoštu čia buvo vienas svarbiausių verslų. XX a. Užpaliai įsikūrę spalvingame Rytų Lietuvos krašte, šiaurės vakarinėje Utenos rajono dalyje. Miestelio centre yra netaisyklingos formos aikštė, nuo kurios tęsiasi pagrindinės gatvės: J. Basanavičiaus, Vytauto, Astiko, Pilies. Be to, čia iš visų pusių sueina keliai, jungiantys Užpalius su Svėdasais (14 km), Duokiškiu (18 km.), Jūžintais (18 km), Sudeikiais (10 km), Dusetomis (20 km), Utena (17 km), Vyžuonomis (8 km).
Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Užpaliai buvo valsčiaus centras. Be savivaldybės, buvo policijos nuovada, paštas, vaistinė, senelių prieglauda, garinė pieninė, žemės ūkio smulkaus kredito bankelis. Veikė 4 klasių vidurinė ir lietuvių bei žydų pradinės mokyklos. Buvo malūnas su lentpjūve bei elektros jėgaine, teikusia elektrą miestelio gyventojams. Dirbo gydytojas, veterinarijos gydytojas. Veikė modernios Pakšto baldų bei namų įrengimo dirbtuvės. Labai nukentėjo Užpaliai Antrojo pasaulinio karo metu. 1941 metais ištremta gydytojo Veleniškio, stomatologės Sinkevičienės, policininko V. Černiausko, mokytojo J. Baltakio, Užpalių krašto tyrinėtojo A. Namiko ir kitų šeimos. Daugelis jų negrįžo. 1941 metais, kraštą užėmus vokiečiams, Užpaliuose gyveno apie 350 žydų, iš jų mažai liko gyvų. Miestelis buvo sugriautas, sudegintas, traukiantis vokiečių armijai. Griuvėsiai baigti šalinti šeštame dešimtmetyje. 1967 metais išasfaltuotas miestelio centras, dalis gatvių, vėliau buvo pastatyta autobusų stotelė, vaikų lopšelis-darželis, erdvūs vidurinės mokyklos rūmai, seniūnijos pastatas, nauja ambulatorija, kooperatyvo parduotuvė. Šiandien Užpaliuose yra vienintelė Utenos rajono kaimo vietovėje esanti gimnazija.
Rudens lygiadienio, Baltų vienybės, ugnies diena Užpaliuose
Užpalių seniūnijoje Rudens lygiadienis – Baltų vienybės diena švenčiama nuo 2009 metų. Renginiams naudojamos įvairios formos: literatūrinės parodos, viktorinos, iš 1000 žvakučių dėliojami lygiadienio ženklai, kuriami tautiniai ženklai iš gamtinių medžiagų, skaitomos paskaitos, deginamas šiaudinis ožys, kuriamos kompozicijos iš rudens derliaus gėrybių, pristatomi šiaudiniai mėnesių ženklai, organizuojamos tyrėjų naktys, koncertai. 2012 metais šventė buvo tarptautinė – dalyvavo Latvijos respublikos Rezeknės meno mokyklos mokiniai, Utenos rajono A. Šapokos gimnazijos ir dailės mokyklos mokiniai. Svečiai kartu su Užpalių gimnazijos bendruomene kūrė šiaudines skulptūras, dalyvavo paskaitose apie Lygiadienį, Baltų reikšmę Lietuvos istorijai. Nuo 2014 metų vyksta tradiciniai užpaliečių rudeniniai turgai. Organizuojant Rudens lygiadienio – Baltų vienybės dienų renginius bendradarbiauja bendruomenė „Užpalėnų krivūlė“, Užpalių seniūnija, Užpalių gimnazija, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Užpalių biblioteka, Užpalių seniūnaitijos ir bendruomeninės organizacijos.
Rudens šventės Užpaliuose
Užpalių bendruomenėje jau tapo tradicija, kiekvieną rudenį švęsti rudens Lygės šventę, trumpam stabtelint prie pilnos rudens kraitės tuo metu, kai diena susilygina su naktimi, kai ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį.
„Mūsų protėviai puoselėjo labai glaudų ryšį su gamta. Argi mums dabar tai nebėra svarbu? Įvairias emocijas, tikėjimo sakralumą, susiliejimą su gamta kiekvienas pergyvename savyje, skirtingai, bet tikrai kiekvienas esame gamtos vaikas“ – sako aktyvi bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ narė Vida Juškienė.
Rudens Lygiadienis – tai susikaupimo, pabuvimo su savimi metas, kai atsikračius vidinio balasto kaupiamos jėgos naujam startui, kuris ateis laiko ratui vėl pasisukus. Taip gyvena gamta, taip ir žmogaus gyvenimas surėdytas.
Puoselėdami senolių tradicijas, rugsėjo 22 dienos vakarą, entuziastai vadovaujami Giedrius Indrašius su žygeiviais, padedami jaunųjų šaulių, vadovaujamų Birutės Masonienės, užpaliečiai renkasi ant Lygamiškio ir Šeimyniškių piliakalnių, kad uždegtų Baltų vienybės ugnį. Baltų genčių (kuršių, sėlių, žemaičių, lietuvių, aukštaičių, žiemgalių) telkimasis į didelius junginius, galop į valstybę – sudėtingo ir ilgo proceso išdava, kurią lydėjo labai dažnos kovos su užpuolikais, ginant gyvybę, turtą, žemes. Susirinkę ant piliakalnių žmonės uždega laužus, dainuoja sutartines, kartu muša būgnus, žaidžia žaidimus, šoka ir smagiai palydi besileidžiančią saulę.
Rugsėjo 24 d. užpaliečiai ir svečiai renkasi į tradicinę švenčių vietą Užpalių miestelio centre.
Visus susirinkusius į šią gražią, jau tradicine tapusią šventę sveikina kraštiečiai, svavivaldybs ir seniūnijos darbuotojai, bendruomenės nariai.
Gražų, bendruomenišką pasibuvimą draugėj džiugina ne vienas meno kolektyvas Į savo kiemelius užeiti ir ką nors įsigyti ar pasivaišinti kviečia užpaliečių rudeninio turgaus dalyviai: Vilučių, Kaniūkų, bendruomenių žmonės, Užpalių Medžiotojų, moterų „Gero skonio“, Lions klubų nariai, individualūs amatininkai, ūkininkai.
Šventės metu visų laukia įvairios pramogos: muilo burbulų pūtimas, mestučių žaidimas, viktorinos, kiti žaidimai. Užpalių gimnazijos mokinių parlamento ir savanorių parengtas įdomus, judrus Laimės šulinio žaidimas. Eglės Jovaraitės suteikta labai maloni galimybė pajodinėti, pasivažinėti arkliais. Pagal iš anksto sudarytą sutartį tarp bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui „Judėk, kad gyventum“, grupė jaunų žmonių, kurie mokosi Gatvės šokių, savo pasirodymą pristato šventės metu.
Rudens Lygiadienio – Baltų vienybės dienos renginiai baigiami tradiciškai sudeginant įspūdingą šiaudinę skulptūrą.
Smagi, jauki, bendruomeniška šventė pavyksta dėka visų bendruomenės narių, kurie žodžiu, pasiūlymais, patarimais, konkrečiais darbais, dalyvavimu šventėje prisideda prie tradicija tapusio renginio. Norintys dalyvauti šventėje kviečiami ir laukiami.
